Po įkurtuvių prabudome žvalūs, nugalėję laiko juostų poveikį, tačiau praradę realybės pojūtį. Už lango linguoja vešlios palmių kepurės, įvairiaspalviais žiedais žydi kinrožės, ant stalo puikūs pusryčiai, o prieš akis - trečioji ekspedicijos diena. Plaukiam pasidairyrti po Jūros gamtos parką. Susimetę būtiniausią mantą sušokame į dvi bankas (trimaranus). Mus plukdo paslaugūs jūreiviai (14-15 metų vaikinukai) dirbantys pilnu tempu ir padedantys išlaikyti gausias šeimas (filipiniečių šeimose auga 8-10 ir daugiau vaikų).
Pirmyn! Pro akis plaukia vaizdai: skaidrus vanduo, jūržolių guoteliai, koralų šakos, vešli pakrančių augalija, mangai, dracenos, vijokliai, lijanų kasos, vandens išgraužto atodangos, grotai, uolų tuneliai... Stebime salas, didesnes ir mažesnes, apaugusias ir visiškai plikas. Kiekvienas virš vandens iškilęs žemės darinys čia laikomas sala. Filipinuose jų per 7 tūkstančius. Dar galima įsigyti – ne visos parduotos! Tarp kitko Filipinai neturi sausumos sienų... Mūsų kelionė valtimis užtruko penkias valandas.
Akys gaudo grakščius nematytų žvejų laivelių kontūrus, kartimis nužymėtas žuvų augimvietes ir pakrančių vaizdus. Įlanka gyva – ji maitina krašto gyventojus.
Pirmasis išsilaipinimas Vėžlių saloje. Puikus paplūdimys ir keli ligoti vėžliai. Čia įkurtoje sanatorijoje gydomi ir prižiūrimi sužaloti, ligoti, apsilpę, surasti pakrantėje ar ištraukti iš jūros vėžliai.
Kompanija laiko negaišta – tepasi kremais, traukia nardymo įrangą, džiaugiasi gyvenimu vandeny ir ant kranto. Draugiški įspėjimai saugotis jūros ežių ir medūzų. Susidūrimas su jais nemirtinas, bet ir nedžiugininantis. Sparčiai rausta kūnai, tirpsta laikas, gurkšnis kitas vėsaus alaus ir vėl į bankas, ir vėl salos salelės… Staiga, mažas stebuklas – žuvelių skraiduolių pulkeliai lydintys mūsų laivelius. Iš tiesų mes joms nė motais – skraido ir tiek. Toliau plaukiame į tikslą – mokslinę žuvies tyrimo stotį, atliekančią ne tik Filipinams, bet ir visam Pietryčių Azijos regionui svarbią veiklą: tiria žuvies veisimo, auginimo ir adaptacijos galimybes. Stoties darbuotojai maloniai papasakojo apie čia laikomas žuvis. Mūsų dėmesį patraukė per šimtą kilogramų sveriančios Lupu lupu, kurių nasruose akimirksniu prapuola katės dydžio grobis... Grįždami Į Bella cove užsukame į vėžlių fermą. Fotografuojamės su 15-os kilogramų vėžliu ir „pritvinkę“ įspūdžių - atgal į stovyklavietę... Mūsų laukia gaivinanti romo taurė
No comments:
Post a Comment