Dar viena diena Boholo saloje. Mūsų maršrutas: Tagbilaran - Balicasag sala - Virgin sala – Tagbilaran.
Keliamės paryčiui, 4 valandą ryto. Pusę penkių mini džipnis, vadinamas multicabu išveža mus į Pangalo uostą. Dar tamsu: pasižiūrime į žvaigždes, mėnulio pjautuvą, penktą lipame į dvi erdvias bangkas. Šviesa pamažu sklinda viršum jūros, tačiau vanduo, dangus, neryškūs salų kontūrai dar apgaubti minkštos sidabrinės miglos - toks realus nerealybės jausmas.
Diena žada ne tik pažinimo džiaugsmą , bet ir paprastus žmogiškus malonumus. Tiesa, paprasti jie atrodo šią akimirką, iš tiesų – jie tikra svajonė: išaušus tikimės pamatyti delfinus, koralų rife pasidairyti po povandeninio pasaulio erdves, prisirinkti kriauklių, koralo šakelių, pasidžiaugti vietinių gyventojų atvirumu ir draugiškumu, gerti į save saulės šilumą ir smaragdinį jūros žalumą. Nesitiki, kad namuose, Lietuvoje dabar tikras vasaris, minus dvidešimt, gal dar šalčiau.
Laukiame delfinų, dairomės . Sako, jie čia pasirodo kasryt, lydi žvejų laivelius ir nardytojų ekipažus, bangkomis, valtimis kaip ir mes, traukiančius į Balicasag salą. Tai viena geriausių nardymui vietų Filipinuose. Į ją suplaukia nardymo fanai iš visų Filipinų ir užsienio turistai. Sala – gana civilizuota, čia yra viešbutis, keli nedideli moteliai, įrengti pliažai.
Vitalija
No comments:
Post a Comment